Renata:
Sveika Justina! Vis dar dėlioju „į lentynas” savo mintis po mūsų susitikimų ir suprantu,kad niekaip dar . Tiek visko beveik kasdien naujo su manimi ir manyje vyksta…bet žinot, nebebijau, nebesiblokuoju nuo to ir bandau ramiai ir po truputį su tuom susidraugauti. Įdomi vidinė būsena tokia mano ir tai kas vyksta dar įdomiau. Labai pasimatė žmonės, kurie dabar greta, kas iš jų „naudotojai” ir kas tikri,bet aiiii…..kaip sako”lai būnie”.Labai stipriai vėl pradėjo atakuoti skaičiai, nuo 1111 iki 5555 palaipsniui bet stabiliai ir visur, kaip ir 13, kuris šiemet nuo sausio su manimi visose svarbiose man situacijose.Vidinė būsena mano puiki, jaučiuosi pakylėta kažkiek,tokia vidinė ramybė,keistas „žinojimo” jausmas,atrodo,kad viskas aplinkui mane kaip pasakoje,lyg aš būčiau tik stebėtoja viso vyksmo su manimi.Vakar,stovint duše taip stipriai sumaudė širdį(fizinis skausmas) ir pasipylė ašaros,po keleto akimirkų atleido ir suvokiau,kad ( aš tikiuosi ), pasišalino baisulinis blokas ir skausmas,kurį nešiojau savy nuo vaikystės ir ta trauma neleido gyventi man visaverčio gyvenimo,kad ir kaip aš tai slėpiau net nuo saves ir neigiau. Ir kas diena vis kažkas many keičiasi,kažkas vyksta aplink mane ir su manimi,o aš tik spėju susivokinėt situacijose. Ačiū Jums Justina,tik Jūsų pagalbos dėka aš pagaliau pradedu gyventi SAVO gyvenimą!!!!!Ačiū,ačiū,ačiū!