Kai pasidžiaugiau didesniam šeimos ratui, kad šį mėnesį pasirodys mano knyga „Palaikanti Visatos energija”, brolio žmona manęs paklausė, kiek laiko man užtruko ją parašyti.
Susimąsčiau.
Svajonę parašyti knygą turėjau jau labai, labai seniai. Tik ji ilgą laiką buvo labai nekonkreti. Knygą apie kažką.
2016 m. pradėjau svajoti apie knygą apie Traukos dėsnį. Šio dėsnio taikymas iš esmės pakeitė tai, kaip aš suvokiu pasaulį ir save jame.
Norėjau papasakoti savo istorijas, nes kai kuriomis pati iki šiol stebiuosi. Ne todėl, kad panorėjau ir įvyko. O labiausiai todėl, kad panorėjau, tada mano gyvenimas sudužo į šipulius, ir kai atrodė, kad nebėra jokios vilties, pradėjo pildytis viskas, apie ką svajojau.
Tie, kurie mokėtės Traukos dėsnį su manim, galbūt prisiminsit Paleidimo dėsnį, kuris sako, kad mes galim turėti ką tik norim, jei tik sugebėsim paleisti savo prisirišimą prie to, KAIP mūsų noras išsipildys.
Na, aš tikrai nebuvau iš tų lengvai paleidžiančių. Ką? Man? Prašyti pagalbos? Kokia gėda! Ką, aš negaliu pati? Negaliu? Na tada ir nereikia! Ir nenoriu!
Kai dabar atsigręžiu atgal, esu dėkinga savo didžiosioms krizėms, nes be jų niekada nebūčiau atsivėrusi visatos palaikymui.
Nuo tų 2016 iki dabar knyga pasipildė dar ir angelais ir tapingu. Man šie trys dalykai neatskiriami: Traukos dėsnis: prašau. Angelai: priimu pagalbą. Tapingas: paleidžiu savo vidines baimes.
Tad kiek užtruko parašyti šią knygą? Tiek, kiek reikėjo.
Dabar ji jau beveik beveik knygynų lentynose.
Į ją sudėjau savo istorijas, savo atradimus, ir savo mylimiausius įrankius. Su viltimi, kad ji padės kažkam patikėti, kad palaikanti visatos energija iš tiesų egzistuoja ir pasiruošusi TAU padėti.
Su meile,
Justina
Tavo gyvenimas. Tavo taisyklės!
Atsiliepimai:
Šarūnė Lynikaitė, paramos fondo “Sparnai svajonei” direktorė
Įtraukianti nuo pat pirmojo sakinio. Joje daug gyvų ir tikrų pavyzdžių, tų žmogiškų, kasdieniškų, be pagražinimų, lyg išpažintis ir tai kelia jausmą, kad Justina (autorė) sėdi šalia ir vyksta lengvas pokalbis prie kavos puodelio apie gyvenimą ir būdus, kaip išbristi iš „duobių“, kaip priimti save žmogumi su visom savo „nesąmonėm“ ir kaip išdrįsti sukurti save tokią, kokia noriu būti. Skaitant jaučiau lengvumą, paprastumą, tikrumą, džiugesį, veide dažnai atsirasdavo šypsena, viduje kildavo viltis, kad „aš irgi galiu“ ir žinoma vyko vidinis koučingas: o kaip būna man, o apie ką aš svajoju, kaip jaučiuosi dabar. Šią knygą norėčiau įsigyti vien jau dėl to, kad joje yra praktinė dalis, daugybė pratimų, kuriuos esu visus dariusi ir kurių pagalba žengiau pirmuosius žingsnius link savųjų stebuklų prieš kelis metus, kai sutikau Justiną ir leidausi jos vedama „Traukos dėsnių” keliais.
Skaitydama knygą dar kartą aiktelėjau, kokia Justina žavi, atvira, tikra, nuoširdi, drąsi, kūrybinga ir įkvepianti. Tai įkvepia, tai veikia lyg žadintuvas.
Kotryna Davidovičienė, projekto „Mėnulio seserys” vadovė
Ši knyga mane įtraukė nuo pirmųjų puslapių ir Justinos asmeninės istorijos, persipinančios su praktiniais pratimais (užduotimis?), lyg magnetas traukė skaityti iki pat pabaigos. Justina įkvepia, padrąsina, įgalina veikti, o užėjus sunkesniems periodams – vėl stotis ant kojų ir veikti iš naujo ir iš naujo! Ir tikėti stebuklais…
Vitalija Pilipauskaitė, rašytoja, dula, lektorė, www.vitale.lt
Esu pati patyrusi, kaip stipriai ir neabejotinai veikia mūsų Visatos dėsniai. Jei juos išmanai, tave lydi pilnatvės jausmas, gerovė ir gausa, sveikata ir ramybė. Jei veiki prieš juos – visą gyvenimą stebėsiesi, kodėl tau nesiseka… Ši knyga paprastai ir aiškiai pristato pagrindinius iš jų, o nuoširdžiai papasakota asmeninė autorės istorija kviečia patikėti, kad stebuklai vyksta iš tikrųjų.
Knygą su autografu gali užsisakyti tiesiai mano puslapyje čia dabar. Knygas išsiųsiu paštu – tiek LT tiek į užsienį.
Daugiau apie knygą ir keletas ištraukų:
Knygos vaizdų ir atsiliepimų kolekcija mano profilyje Facebook.
Su meile,
Justina
Tavo gyvenimas. Tavo taisyklės!