Labas!

Jei taip ramiai pagalvojus, tai mes smerkiam NUOLAT. Smerkiam į kairę ir dešinę, pažįstamus ir nepažįstamus, mylimus ir nemylimus žmones lygiai vienodai. O labiausiai tai smerkiam save dėl to, kad smerkiam kitus, ir dar dėl milijono kitų dalykų.
Nors tai nėra dalykas, apie kurį norisi garsiai kalbėti, aš dar nesu sutikusi žmogaus, kuris būtų atsparus smerkimui.
Bet nebūtina tai tiesiog bandyti slėpti, ignoruoti, ar apsimesti, kad to nėra.

Šiame video dalinuosi vienu iš įrankių, o dar vieną gausi paspaudusi čia.
Nors smerkimo lengvai neišnaikinsim, kankintis dėl jo nebūtina. Leiski sau atrasti palengvėjimo.
Su meile,
Justina